- patvynis
- pãtvynis sm. (1) Šv, Trk, Pšl, patvynỹs (3b) Kl žr. patvanas 1: Kai sniegas ištirpsta, esti didžiausi patvyniai Šd. Del pãtvynio negal nėkur iš numų nosės iškišti Užv. Par patvynį upės išplėsta, damus išneša J. Tas kraštas patvynių̃ nėra matęs Vn. Atejo patvynis and anų namų ir negalėjo jų pakrutint Ch1Luk6,48.
Dictionary of the Lithuanian Language.